slengstis

sleñgstis sm. (2); R322, N žr. slenkstis 1: Slengsčiai ir pryminės rūgčiais ir notrynėmis užžėlė S.Dauk. Gulėjo ana žmona, pamotė jo, pas duris namų, o rankos jos and slengsčio ChTeis19,27.